Makroekonomika ir makroekonomine politika: paskaitos .


180 views
Uploaded on:
Category: Food / Beverages
Description
Makroekonomika ir makroekonomin? politika: paskaitos. Dr. Raimondas Kuodis VU, LB, LMA EI 2003-2004. TURINYS (1). I dalis. ?vadas 1 paskaita. ?vadas ? makroekonomik? 2 paskaita.
Transcripts
Slide 1

Makroekonomika ir makroekonominė politika: paskaitos Dr. Raimondas Kuodis VU, LB, LMA EI 2003-2004

Slide 2

TURINYS (1) I dalis. Įvadas 1 paskaita. Įvadas į makroekonomiką 2 paskaita. Šalies ekonomikos matavimas ir struktūra II dalis. Visiško užimtumo makroekonomika 3 paskaita. Našumas, gamyba ir užimtumas 4 paskaita. Vartojimas, taupymas ir investavimas 5 paskaita. Taupymas ir investicijos atviroje ekonomikoje 6 paskaita. Ilgalaikis ekonominis augimas 7 paskaita. Aktyvų rinka, pinigai ir kainos 8 paskaita. Namų ūkių sprendimai vartoti, taupyti ir dirbti: labiau formali analizė

Slide 3

TURINYS (2) III dalis. Verslo ciklai ir makroekonominė politika 9 paskaita. Verslo ciklai 10 paskaita. IS-LM/AS-AD modelis: bendroji makroekonominės analizės sistema 11 paskaita. Klasikinė verslo ciklo analizė: rinkos savireguliacijos makroekonomika 12 paskaita. Keinsizmas: nelankstaus darbo užmokesčio ir nelanksčių kainų makroekonomika

Slide 4

TURINYS (3) IV dalis. Makroekonominė politika: jos aplinka ir institucijos 13 paskaita. Nedarbas ir infliacija 14 paskaita. Valiutų kursai, verslo ciklai ir makroekonominė politika atviroje ekonomikoje 15 paskaita. Pinigų politika ir centrinis bankas 16 paskaita. Vyriausybės išlaidos ir jų finansavimas

Slide 5

1 paskaita. Įvadas į makroekonomiką 1.1 Apie ką yra makroekonomika 1.2 Ką daro makroekonomistai 1.3 Kodėl nesutaria makroekonomistai

Slide 6

Kas yra makroekonomika? Makroekonomika yra nacionalinės (ar pasaulio) ekonomikos struktūros ir dinamikos bei politikos, kurią vyriausybės naudoja, kad mėginti įtakoti šią ekonominę dinamiką studija.

Slide 7

Pagrindiniai makroekonomikos klausimai Kas lemia šalies ilgo laikotarpio ekonominį augimą? Kas lemia šalies ekonominės veiklos svyravimus? Kas lemia nedarbą? Kas lemia kainų didėjimą? Kaip buvimas pasaulinės ekonominės sistemos dalimi veikia šalių ekonomikas? Ar gali vyriausybės politikos būti naudojamos pagerinti šalies ekonominius rezultatus?

Slide 8

Ilgo laikotarpio ekonominio augimo priežastys Gyventojų skaičiaus didėjimas Kapitalo kiekio didėjimas Vidutinio darbo našumo didėjimas

Slide 9

Paveikslas 1.1. Kai kuri ų Europos ekonomik ų gamyba 1900-96 m.

Slide 10

Lentelė 1.1 (a) Vidutinis darbo našumas (BVP žmogui per valandą), 1870-1987 m.

Slide 11

Lentelė 1.1 (b) Vidutinio darbo našumo didėjimas (BVP žmogui), 1961-1996 m.

Slide 12

Verslo ciklai Pakilimai Nuosmukiai Didžioji depresija

Slide 13

Nedarbas Bedarbiai tai žmon ės , kurie nori dirbti ir aktyviai ieško darbo, tačiau negali rasti darbo vietų . Nedarbo lygis yra bedarbių skaičius padalintas iš bendrosios darbo jėgos (skaičiaus žmonių, kurie arba dirba ar ieško darbo).

Slide 14

Paveikslas 1.2. Nedarbo lygiai 1920-96 m.

Slide 15

Infliacija Procentinis vidutinio kainų lygio padidėjimas per metus yra vadinamas infliacijos tempu . Hiperinfliacija – labai didelė infliacija. Defliacija – bendrojo kainų lygio mažėjimas.

Slide 16

Pav . 1.3. Vartotoj ų kainos Olandijoje, Švedijoje ir JK, 1920-96 m.

Slide 17

Tarptautinė ekonomika Atvira ekonomika , yra tokia, kuri turi intensyvius prekybos ir finansinius sąryšius su kitomis nacionalinėmis ekonomikomis. Šiandien beveik visos pasaulio ekonomikos yra atviros. Populiariausias atvirumo matas – užsienio prekybos apyvarta (eksporto ir importo sumos santykis su BVP).

Slide 18

Pav . 1.4. Jungtin ė s karalyst ė s eksportas ir importas, 1921-95 m.

Slide 19

Lentelė 1.2. Prekių ir paslaugų eksportas (importas) procentais BVP

Slide 20

Makroekonominė politika Dvi pagrindinės makroekonominės politikos: Fiskalinė politika susijusi su valstybės išlaidomis ir apmokestinimu . Pinigų politika – centrinis bankas veikia trumpo laikotarpio palūkanų normas .

Slide 21

Pav . 1.5. JK vyriausyb ė s išlaidos ir mokes čių surinkimas, 1920-96 m.

Slide 22

Lentelė 1.3. Vyriausybių biudžeto deficitai, 1961-96 ( proc. BVP)

Slide 23

Agregavimas Makroekonomika ir mikroekonomika turi daug bendrų ekonominių idėjų ir metodų. Skirtumas canvas jų yra ekonomikos nagrinėjimo lygis. Individualių ekonominių kintamųjų sumavimo procesas, kad gauti bendras visos ekonomikos sumas, yra vadinamas agregavimu .

Slide 24

Ką daro makroekonomistai Makroekonominis prognozavimas. Makroekonominė analizė. Makroekonominiai tyrimai (ekonomikos teorijos kūrimas). Duomenų kūrimas.

Slide 25

Geros teorijos (modelio) kriterijai Ar jos prielaidos protingos ir realistiškos? Ar ji yra suprantama ir ar ją galima naudoti studijuojant realias problemas? Ar jos išvadas galima testuoti naudojant empirinę analizę? T.y. ar jos išvados gali būti įvertintos palyginant jas su duomenimis, gautais realiame pasaulyje? Kai palyginamos išvados ir duomenys, ar teorijos išvados suderinamos su duomenimis?

Slide 26

Kodėl nesutaria makroekonomistai Pozityvinė (kas transport) ir normatyvinė (ką daryti, ar tai gerai) analizė. Klasikai prieš keinsistus. Klasikinis metodas (nuo Adam Smith (1776)) – kainos (tame tarpe ir darbo užmokestis) koreguojasi greitai ir užtikrina greitą pusiausvyros pasiekimą. Makroekonominės politikos vykdyti nereikia. Keinsistinis metodas – kainos nelanksčios, ūkyje yra daug monopolijų, todėl nedarbas, nuosmukiai. Makroekonominė politika turi aktyviai veikti ekonomiką, kad greičiau grąžinti ją į pusiausvyrą. Metodų sintezė .

Slide 27

Santrauka (1) Makroekonomika yra nacionalinės (ar pasaulio) ekonomikos struktūros ir dinamikos, bei politikos, kurią vyriausybės naudoja, kad įtakoti ekonominę dinamiką, studija. Svarbios makroekonomikos temos yra ilgo laikotarpio ekonominio augimo veiksniai, verslo ciklai, nedarbas, infliacija, tarptautinė prekyba ir skolinimasis bei makroekonominė politika. Kadangi makroekonomika nagrinėja ekonomiką kaip visumą, makroekonomistai neišskiria atskirų prekių, firmų ar rinkos, ir nagrinėja nacionalinius rodiklius, tokius kaip visuminis vartojimas. Atskirų ekonominių kintamųjų sudėjimo procesas kad gauti bendruosius ekonomikos rodiklius, vadinamas agregavimu.

Slide 28

Santrauka (2) Makroekonomistai užsiima (be dėstymo) prognozavimu, makroekonomine analize, makroekonominiais tyrimais ir duomenų kūrimu. Makroekonominių tyrimų tikslas yra daryti bendras išvadas apie tai kaip veikia ekonomika. Makroekonominiai tyrimai padeda siekti šio tikslo kuriant ekonomines teorijas ir tikrinant jas empiriškai – t.y. žiūrint ar jos yra suderinamos su duomenimis, gautais iš realaus pasaulio. Naudinga ekonomikos teorija remiasi protingomis ir realistiškomis prielaidomis, yra nesudėtinga, jos pasekmės galima patikrinti realiame pasaulyje ir ji yra suderinama su duomenimis ir stebima elgsena realioje ekonomikoje.

Slide 29

Santrauka (3) Pozityvioji ekonominės politikos analizė nagrinėja ekonomines politikos pasekmės, tačiau neatsako į klausimą ar tos pasekmės yra pageidautinos. Normatyvinė politikos analizė mėgina atsakyti ar politika turėtų būti naudojama. Dauguma nesutarimų canvas makroekonomistų yra dėl normatyvinių išvadų skirtumų, kurie yra dėl asmeninių vertybių ir įsitikinimų skirtumų, bei dėl politikos pozityviosios analizės skirtumų. Klasikinis makroekonomikos metodas remiasi prielaida, kad žmonės ir firmos veikia, siekdami jų geriausių interesų ir kad darbo užmokestis ir kainos koreguojasi greitai, kad būtų pusiausvyra visose rinkose. Esant šioms prielaidoms nematoma laisvos rinkos ranka veikia gerai, todėl vyriausybės vaidmuo ekonomikoje turi būti ribotas.

Slide 30

Santrauka (4) Keinsistinis makroekonomikos metodas daro prielaidą, kad darbo užmokestis ir kainos nesikoreguoja greitai ir todėl nematoma ranka gerai neveikia. Keinsistai teigia kad dėl lėto darbo užmokesčio ir kainų koregavimosi nedarbas gali išlikti didelis ilgą laiką. Keinsistai yra dažniausiai daugiau nei klasikai linkę manyti, kad vyriausybės kišimasis į ekonomiką gali padėti pagerinti ekonominius rezultatus.

Slide 31

Pagrindiniai terminai

Recommended
View more...