Poveikio visuomenes sveikatai vertinimas kaip poveikio aplinkai vertinimo dalis, sanitariniu apsaugos zonu nustatymas i - PowerPoint PPT Presentation

slide1 l.
Skip this Video
Loading SlideShow in 5 Seconds..
Poveikio visuomenes sveikatai vertinimas kaip poveikio aplinkai vertinimo dalis, sanitariniu apsaugos zonu nustatymas i PowerPoint Presentation
Poveikio visuomenes sveikatai vertinimas kaip poveikio aplinkai vertinimo dalis, sanitariniu apsaugos zonu nustatymas i

play fullscreen
1 / 38
Download
Download Presentation

Poveikio visuomenes sveikatai vertinimas kaip poveikio aplinkai vertinimo dalis, sanitariniu apsaugos zonu nustatymas i

Presentation Transcript

  1. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas kaip poveikio aplinkai vertinimo dalis, sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir tikslinimas • Erikas Mačiūnas • Erikas.maciunas@takas.lt • Valstybinis aplinkos sveikatos centras • www.vasc.sam.lt

  2. Aplinkos sveikatinimas • Susijęs su tais žmogaus sveikatos ir ligų aspektais, įskaitant ir gyvenimo kokybę, kuriuos apsprendžia fizikiniai, cheminiai, biologiniai, socialiniai, psichologiniai ir estetiniai aplinkos veiksniai, turintys tiesioginį ar netiesioginį poveikį žmogaus sveikatai ir gerovei. Susijęs su aplinkos veiksnių, galinčių neigiamai paveikti dabartinės ir ateinančių kartų sveikatą, vertinimo, kontrolės ir profilaktikos teorija ir praktika. Pasaulio sveikatos organizacija, 1993 – 1995 m.

  3. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2225; 2007, Nr. 64-2455 ) • 38 straipsnis. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas • 1. Atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, nustatomas visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių galimas poveikis visuomenės sveikatai. • 2. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. • 3. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinius nurodymus tvirtina sveikatos apsaugos ministras.

  4. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2225; 2007, Nr. 64-2455 ) • 44 straipsnis. Juridinių asmenų teisė verstis visuomenės sveikatos priežiūros veikla • 1. Verstis šio straipsnio 2 dalyje nurodyta visuomenės sveikatos priežiūros veikla turi teisę juridiniai asmenys ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų, įsisteigusių Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje (toliau – filialas), turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją (toliau – licencija). • 2. Licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos rūšys: • 6) poveikio visuomenės sveikatai vertinimas; • 3. Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licencijos išduodamos, jei darbo santykių su juridiniu asmeniu ar filialu turi bent vienas specialistas, kuris turi visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją ir kuriam juridinis asmuo ar filialas yra pagrindinė darbovietė.

  5. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMOĮSTATYMAS ( Žin., 2005, Nr. 84-3105) • 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos • 4. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas – planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įgaliotas fizinis asmuo, turintis atitinkamą aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, arba juridinis asmuo, turintis specialistus su atitinkamu aukštuoju išsilavinimu ar kvalifikacija srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką.

  6. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys PVSV • Lietuvos Respublikos Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2225; 2007, Nr.64-2455) • Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 39-1092) • Lietuvos Respublikos Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymas (Žin., 2001, Nr. 64-2330) • Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų ir vertinimo atlikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-50 (Žin., 2003, Nr. 18-794; 2004, Nr. 109-4091) • Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-491 (Žin., 2004, Nr. 106-3947)

  7. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2225; 2007, Nr. 64-2455) • 25 straipsnis. Visuomenės sveikatos saugos užtikrinimas planuojant teritorijas, pradedant ir plečiant ūkinę veiklą • 1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, rengdami planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, teritorijų planavimo dokumentus ir statinių projektus, įstatymų nustatyta tvarka atlieka poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. • 2. Kai atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytus atvejus ir vertinimo atlikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

  8. 172 ekonominės veiklos rūšys įtrauktos į sąrašą • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 31d. įsakymą Nr. V-50 „Dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų ir vertinimo atlikimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 18-794)

  9. Planuojamai ūkinei veiklai, kuriai atliekamas PAV, atliekamas ir PSV poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka, pagal PSV metodinius nurodymus PAV ataskaita Poveikis dirvožemiui Poveikis orui Poveikis žemės gelmėms Poveikis vandeniui Poveikis biologinei įvairovei Poveikis kraštovaizdžiui Poveikis ekonominėm sąlygom Poveikis visuomenės sveikatai

  10. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos struktūra • Bendrieji duomenys (informacija apie ūkinę veiklą ir regiono vietos analizė) • Objekto SAZ • Esamos visuomenės sveikatos būklės ir visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių analizė • Poveikio visuomenės sveikatai prognostinis vertinimas (sveikatai darančių įtaką veiksnių ir rizikos grupių kiekybinis ir kokybinis vertinimas) • PSV metodų aprašymas • Išvados ir rekomendacijos (PSV metodiniai nurodymai)

  11. Matrica poveikio vertinimui pagal sveikatos veiksnius

  12. PVS vertinimui taikytinos metodikos • EPIDEMIOLOGINIŲ IR STATISTINIŲ TYRIMŲ METODŲ, PAGAL KURIUOS NUSTATOMAS STATISTIŠKAI PAGRĮSTAS ĮMONĖS VEIKOS IR ŽMONIŲ SUSIRGIMŲ NEINFEKCINĖMIS LIGOMIS AR JŲ PAŪMĖJIMO RYŠYS, TAIKYMO TVARKA, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 1998 03 12 įsakymu Nr.133 (Žin., 1998, Nr. 26-712) • TRIUKŠMO POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS • LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIVALOMUOJU SVEIKATOS DRAUDIMU APDRAUSTŲ ASMENŲ SVEIKATOS BŪKLĖS IR RIZIKOS VEIKSNIŲ PAPLITIMO TYRIMŲ TVARKOS NUOSTATAI, patvirtinti sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr.V-195 (Žin., 2003, Nr. 37-1623);

  13. Pastaruoju metu labai padidėjo dėmesys atskirų Lietuvos pramonės įmonių ir kitų objektų sanitarinės apsaugos zonoms. Atstumai tarp pramonės ar verslo zonų ir gyvenamųjų teritorijų, kurių turi būti laikomasi planuojant teritorijų užstatymą, yra nustatomi Vokietijoje, Olandijoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse, taip pat Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ir t.t. Lietuvoje šie atstumai vadinami sanitarinėmis apsaugos zonomis (toliau – SAZ).

  14. LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMAS (Žin., 1998, Nr.112-3099) • 33 straipsnis. Visuomenės sveikatos sauga • 1. Visuomenės sveikatos saugos pagrindą sudaro pavojaus ir žalos sveikatai ribojimo priemonių sistema darbo, gyvenamojoje bei gamtinėje aplinkoje. • 2. Pavojaus ir žalos sveikatai prevencija ir ribojimas įgyvendinamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka: • 1) reglamentuojami darbo, gyvenamosios bei gamtinės aplinkos, maisto, geriamojo vandens, žaliavų, technikos bei įrangos ir kitų prekių, ūkinės ar kitokios veiklos nepavojingumo ir nekenksmingumo sveikatai rodikliai ir higienos reikalavimai; • 2) licencijuojama ūkinė komercinė veikla; • 3) licencijuojama juridinių ir fizinių asmenų, įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros veikla; • 4) nustatomos sanitarinės apsaugos zonos; • 5) nustatomos sveikatai kenksmingų prekių gamybos kvotos; • 6) atliekama visuomenės sveikatos saugos ekspertizė; • 7) sustabdoma sveikatai kenksminga ar pavojinga ūkinė komercinė ar kitokia veikla; • 8) taikomi individualūs akcizai sveikatai žalingoms prekėms, įrašytoms į Akcizų įstatymą, ir kitos įstatymų nustatytos ekonominio reguliavimo priemonės; • 9) taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė už sveikatinimo veiklos teisės aktų pažeidimus.

  15. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2225; 2007, Nr. 64-2455) • 24 straipsnis. Sanitarinės apsaugos zonos • 1. Asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys, valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra epidemiologiškai svarbi arba susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir įrengia aplink šiuos statinius sanitarinės apsaugos zonas. Sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus ar atliekant ūkio subjektų rekonstrukcijas, gamybos proceso modernizavimą ar keitimą, kurių metu pasikeičia planuojamos ūkinės veiklos rūšis ar jos intensyvumas. Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymą organizuoja teritorijų planavimo organizatorius.

  16. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2225; 2007, Nr. 64-2455) • 24 straipsnis. Sanitarinės apsaugos zonos • 2. Ūkinės komercinės veiklos rūšis, kurioms nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžius, režimo reikalavimus nustato Vyriausybė. Sanitarinių apsaugos zonų dydžiai Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti tikslinami (didinami arba mažinami). • 3. Sanitarinių apsaugos zonų įgyvendinimo kontrolę pagal kompetenciją vykdo savivaldybių institucijos, Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos įstaigos ir kitos valstybės valdymo institucijos.

  17. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1992 GEGUŽĖS 12D. NUTARIMAS NR.343 “DĖL SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS IR MIŠKO NAUDOJIMO SĄLYGŲ” (Žin., 1992 Nr.22-652) • 2.3. žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazę Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 41-1539) nustatyta tvarka.

  18. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1992 GEGUŽĖS 12D. NUTARIMAS NR.343 “DĖL SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS IR MIŠKO NAUDOJIMO SĄLYGŲ” (Žin., 1992 Nr.22-652) • 61. Jeigu pramonės įmonės išdėstytos kompleksiškai (pramonės rajonas, įmonių grupė) ir tarp jų nėra kitokios paskirties objektų, gali būti nustatoma bendra jų sanitarinė apsaugos zona, iš išorės gaubianti atskirų įmonių sanitarines apsaugos zonas. • 62. Katilinių, šiluminių elektrinių sanitarinės apsaugos zonos dydis nustatomas pagal teršiančiųjų medžiagų ir triukšmo sklaidos skaičiavimus, taip pat atsižvelgiant į šių objektų fizikinį poveikį.

  19. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1992 GEGUŽĖS 12D. NUTARIMAS NR.343 “DĖL SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS IR MIŠKO NAUDOJIMO SĄLYGŲ” (Žin., 1992 Nr.22-652) 63. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarines apsaugos zonas gali tikslinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391) numatyti planavimo organizatoriai, turintys teisę tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius, detaliuosius, specialiuosius planus), kai jie įvertina teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai ir juos suderina su Aplinkos ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija.

  20. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1992 GEGUŽĖS 12D. NUTARIMAS NR.343 “DĖL SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS IR MIŠKO NAUDOJIMO SĄLYGŲ” (Žin., 1992 Nr.22-652) •             69. Gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose draudžiama: •                 69.1. statyti pramonės įmones, gamybinius pastatus ir įrenginius, kurių gamybos teršalai gali pakenkti jau esančios įmonės darbuotojų sveikatai, sugadinti medžiagas, įrenginius, produkciją, taip pat padidinti gyvenamosios zonos taršą; •             69.2. statyti gyvenamuosius namus, sporto įrenginius, vaikų įstaigas, mokyklas, medicinos įstaigas, sanatorijas ir profilaktoriumus bei kitas panašias įstaigas, taip pat įrengti parkus.

  21. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1992 GEGUŽĖS 12D. NUTARIMAS NR.343 “DĖL SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS IR MIŠKO NAUDOJIMO SĄLYGŲ” (Žin., 1992 Nr.22-652) • 70. Gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose, atsižvelgiant į tai, kiek ir kokių kenksmingų medžiagų jose esama, gali būti leidžiama verstis žemės ūkiu, reglamentuojant kultūrų sėjomainą ir sudėtį, ūkio pobūdį, suderinus šį klausimą su Sveikatos apsaugos ministerija ir Žemės ūkio ministerija.

  22. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1992 GEGUŽĖS 12D. NUTARIMAS NR.343 “DĖL SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS IR MIŠKO NAUDOJIMO SĄLYGŲ” (Žin., 1992 Nr.22-652) 71. Gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose leidžiama: 71.1. statyti įmones (išskyrus maisto) ir jų pastatus bei įrenginius, žemesnės kenksmingumo klasės negu tie objektai, kuriems nustatytos sanitarinės apsaugos zonos; 71.2. statyti gaisrines, skalbyklas, pirtis, garažus, ne maisto produktų sandėlius, administracinius pastatus, konstravimo biurus, darbuotojų mokymo pastatus, taip pat parduotuves, valgyklas, poliklinikas, mokslo tiriamąsias laboratorijas, kurios aptarnauja tą įmonę arba atitinkamo pramonės rajono darbuotojus; 71.3. įrengti budėtojo, avarines, apsaugos personalo patalpas, visuomeninio ir individualaus transporto aikšteles, tiesti vietines ir tranzitines komunikacijas, statyti elektros stotis, transformatorines, tiesti naftos ir dujų vamzdynus, įrengti artezinius techninio vandens gręžinius, vandens šaldymo, techninio vandens paruošimo įrenginius, geriamojo ir kanalizacijos vandens siurblines, apytakinio vandens įrenginius, požeminius rezervuarus, įveisti medelynus, skirtus įmonių teritorijoms ir sanitarinėms apsaugos zonoms apželdinti.

  23. Sveikatos apsaugos ministras, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2225) 24 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1610 „Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 99-4407) 1.3 punktą, patvirtino Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisykles (Žin., 2004, Nr. 134-4878).

  24. 2. N u s t a t a u, kad Ūkinės komercinės veiklos rūšių, kurioms nustatomos sanitarinės apsaugos zonos sąrašas apima: • 2.1. Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą, pateiktą Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedėlyje (Žin., 1996, Nr.82-1965; 2000, Nr.39-1092); • 2.2. Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo, rūšių sąrašą, pateiktą Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedėlyje (Žin., 1996, Nr.82-1965; 2000, Nr.39-1092); • 2.3. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 31d. įsakymu Nr. V-50 „Dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų ir vertinimo atlikimo tvarkos patvirtinimo“(Žin.,2003, Nr. 18-794).

  25. SAZ RIBŲ NUSTATYMO TIKSLAI IR BŪDAI • 5. SAZ ribų nustatymo tikslai • 5.1. Apsaugoti gyvenamąją aplinką ir žmonių sveikatą nuo taršos. • 5.2. Suformuoti sveiką gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką. • 5.3. Suderinti valstybės, savivaldybės, įmonių, kitų fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių interesus nustatant SAZ tvarkymo režimus.

  26. SAZ RIBŲ NUSTATYMO TIKSLAI IR BŪDAI • 6. SAZ ribų nustatymo būdai • 6.1. Atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, SAZ tikslingumas ir ribų dydžiai pagrindžiami poveikio visuomenės sveikatai ataskaitoje, kuri gali būti atskira arba poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dalis. • 6.2. Pagal teisės aktų nustatytus SAZ ribų dydžius (šių taisyklių priedas).

  27. SAZ RIBŲ NUSTATYMO DOKUMENTO RENGIMAS • SAZ ribų nustatymo sąlygas išduoda šios institucijos: • 1. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) – detaliesiems ar specialiesiems planams, kai jie rengiami teritorijoms, apimančioms daugiau kaip vieną apskritį; • 2. visuomenės sveikatos centrai apskrityse – atitinkamos apskrities ir savivaldybių detaliesiems ar specialiesiems planams; • 3. Radiacinės saugos centras – branduolinės energetikos objektams ir objektams, naudojantiems jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir radioaktyviąsias medžiagas. Kai šiuose objektuose yra biologinės, cheminės ir fizikinės taršos šaltinių, SAZ ribų nustatymo sąlygos išduodamos, suderinus su Tarnyba ar visuomenės sveikatos centru apskrityje; • 4. Ekstremalių sveikatai situacijų centras – Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos įstaigų statiniams.

  28. SAZ ribų nustatymo dokumento sprendiniai 1. Aiškinamasis raštas. • 2. Vietovės topografinė nuotrauka, kurioje turi būti pažymėtos taršos šaltinio(-ių) ir/ar taršos objekto(-ų) sanitarinės(-ių) apsaugos zonos(-ų) ribos, patikslintos pagal vyraujančių vėjų kryptis, gyvenamieji namai ir jiems prilyginami būsto pastatai (bendrabučiai, viešbučiai, poilsio namai), sveikatos apsaugos priežiūros, vaikų ugdymo, socialinės globos įstaigų pastatai, sporto įrenginiai, maisto gamybos, prekybos, viešojo maitinimo įmonės, maisto produktų sandėliai, farmacijos medicinos įrangos įmonės (toliau – aplinkos taršai jautrūs statiniai). • 3. Cheminių teršalų koncentracijų, fizikinės taršos rodiklių verčių matavimo, sklaidos modeliavimo ir/ar skaičiavimo duomenys. • 4. Topografinė nuotrauka su pažymėtomis teršalų sklaidos vertėmis. • 5. Dokumentai, patvirtinantys taršos prevencijos arba mažinimo galimybes ir atitinkamų planuojamų arba įgyvendintų priemonių veiksmingumą. • 6. Brėžinys, kuriame pažymėtos siūlomos SAZ ribos, patikslintos pagal vyraujančių vėjų kryptis. • 7. Savivaldybės teritorijos ar jos dalies planas su nustatytomis SAZ ribomis. • 8. SAZ ribų nustatymo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo išvados.

  29. SAZ ribų nustatymo procedūrų dokumentai • 1. SAZ ribų nustatymo dokumento rengimo sąlygos. • 2. Savivaldybės tarybos sprendimas dėl SAZ ribų nustatymo dokumento rengimo ir sąlygų. • 3. Suinteresuotų institucijų SAZ ribų nustatymo dokumento derinimo išvados. • 4. SAZ ribų nustatymo dokumento viešojo svarstymo ataskaita. • 5. SAZ ribų nustatymo dokumento rengimo patikrinimo aktas. • 6. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita, kuri gali būti atskira arba poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dalis. • 7. Priedai: pradiniai duomenys, reikalingi SAZ ribų nustatymo dokumento sprendiniams parengti

  30. SAZ RIBŲ NUSTATYMO DOKUMENTO DERINIMAS, VIEŠAS SVARSTYMAS, TIKRINIMAS IR TVIRTINIMAS • 30. SAZ ribų nustatymo dokumento derinimo procedūrą atlieka SAZ ribų nustatymo dokumento rengimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo kartu su SAZ ribų nustatymo dokumento rengėju. • 31. SAZ ribų nustatymo dokumentas negali prieštarauti kitiems galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, užregistruotiems Teritorijų planavimo dokumentų registre. • 32. SAZ ribų nustatymo dokumento sprendiniai derinami su įstaiga, išdavusia SAZ ribų nustatymo dokumento rengimo sąlygas, ir su SAZ ribų nustatymo dokumento rengimo užduotyje nurodytomis institucijomis. Derinančios institucijos per 10 darbo dienų turi pateikti derinimo išvadą, nurodydamos, ar SAZ ribų nustatymo dokumento sprendiniai atitinka valstybinės priežiūros institucijų išduotas sąlygas, ar neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, užregistruotiems Teritorijų planavimo dokumentų registre. • 33. SAZ ribų nustatymo dokumentas turi būti viešai apsvarstytas. Viešą svarstymą organizuoja SAZ ribų nustatymo dokumento rengimo organizatorius pagal teritorijų planavimo dokumentų ir planuojamos ūkinės veiklos vertinimo aplinkai ir visuomenės sveikatai dokumentų viešo svarstymo teisės aktų reikalavimus. • 34. Nustatyta tvarka suderintą, viešai apsvarstytą ir patikrintą SAZ ribų nustatymo dokumentą SAZ ribų nustatymo dokumento rengimo organizatorius teikia tvirtinti savivaldybės tarybai ar jos įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui.

  31. SAZ RIBŲ NUSTATYMO DOKUMENTO REGISTRAVIMAS IR GALIOJIMAS • 42. Patvirtintas SAZ ribų nustatymo dokumentas registruojamas Teritorijų planavimo dokumentų registre teisės aktų nustatyta tvarka. SAZ ribų nustatymo dokumento duomenys pateikiami savivaldybės teritorijų planavimo duomenų banko tvarkytojui nustatyta tvarka. Dokumentai pateikiami Teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojams registruoti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jų patvirtinimo. • 43. SAZ ribų nustatymo dokumento sprendiniuose numatyti reikalavimai privalomi naujai projektuojamoms, rekonstruojamoms, renovuojamoms įmonėms ir SAZ naudotojams.

  32. SAZ TVARKYMO REŽIMAS • 43. SAZ turi būti naudojama atsižvelgiant į teršalų, kuriuos atitinkamas objektas išmeta į orą, dirvožemį, vandenį, kiekį bei kenksmingumą ir SAZ galimą bei faktišką užteršimą. • 44. SAZ žemės panaudojimo ir ūkinės veiklos specialiosios sąlygos nustatomos SAZ ribų nustatymo dokumentų sprendiniuose, atsižvelgiant į jonizuojančiosios ir nejonizuojančiosios spinduliuotės lygį, dirvožemio (gruntinių vandenų) biologinę ir cheminę taršą, taip pat ir į užteršimą sunkiaisiais metalais bei radionuklidais. • 46. SAZ teritorijoje negali būti statomi gyvenamieji namai, viešbučiai ar kiti trumpalaikio apgyvendinimo pastatai, švietimo, sveikatos priežiūros ir slaugos įstaigos, neturi būti įrengiamos vandenvietės, kurioms turi būti nustatytos sanitarinės apsaugos juostos, taip pat rekreacijos teritorijos ir pramoginių renginių atviri ar uždari statiniai.

  33. SAZ TVARKYMO REŽIMAS • 47. SAZ teritorija negali būti naudojama aplinką teršiančių objektų (taršos šaltinių) plėtrai, jei dėl tokios plėtros cheminės, fizikinės, biologinės taršos ribinė vertė viršys nustatytas DLK. • 48. SAZ naudotojai privalo ją tvarkyti laikydamiesi nustatytų ūkinės komercinės veiklos apribojimų, taip pat privalo rūpintis SAZ apželdinimu, želdinių priežiūra, jų gausinimu bei atnaujinimu, ūkio subjektas, kuriam nustatytos SAZ ribos, turi organizuoti aplinkos taršos šaltinių poveikio aplinkai stebėjimus ir prireikus imtis priemonių aplinkos taršai mažinti.

  34. Reali faktinė situacija rodo, kad • 1. Daugelis objektų, kurie privalo turėti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652, 1996, Nr. 2-43, 1999, Nr. 104-2995) ir Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių nustatyta tvarka įteisintas SAZ, jų neturi; • 2. Apskrityse nėra veikiančių ūkinės komercinės ir kitos paskirties objektų, kurie privalo turėti nustatyta tvarka įteisintas SAZ, sąrašo; • 3. valstybės ir savivaldybių institucijos išduoda leidimus, licencijas ir kitus dokumentus patvirtinančius, kad įmonės gali vykdyti ūkinę veiklą, nors jos neatitinka teisės aktų reikalavimams, t.y. joms nenustatyta ir nepatvirtinta SAZ.

  35. Rekomendacijos: • 1. sudaryti apskrityje veikiančių ūkinės komercinės ir kitos paskirties objektų, kurie privalo turėti nustatyta tvarka įteisintas SAZ, sąrašą; • 2. pareikalauti iš įmonių, kurioms Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygomis, (Žin., 1992, Nr. 22-652, 1996, Nr. 2-43, 1999, Nr. 104-2995) ir Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėmis (Žin., 2004, Nr. 134-4878) nustatyta prievolė turėti SAZ, nustatyta tvarka patvirtinti įmonės SAZ; • 3. informuoti valstybės ir savivaldybių institucijas apie įmones, kurioms Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygomis, (Žin., 1992, Nr. 22-652, 1996, Nr. 2-43, 1999, Nr. 104-2995) ir Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėmis (Žin., 2004, Nr. 134-4878) nustatyta prievolė turėti SAZ, bet jos jų neturi, reikalaujant neišduoti leidimų, licencijų ar kitų dokumentų, patvirtinančių, kad įmonės gali vykdyti ūkinę veiklą;

  36. Klaipėdos VSC turi SAZ problemą, kuri susijusi su Klaipėdos aerodromu. • Klaipėdos rajone žmonėms gražinama žemė prie Klaipėdos aerodromo, jie ieško galimybių vystyti verslą, tačiau to daryti negali, nes tam nepritaria Klaipėdos VSC, atsižvelgdamas į tai, kad Klaipėdos aerodromas, privalantis turėti SAZ, žada teisiškai pasitvirtinti SAZ. Pagal Klaipėdos apskrities viršininko ir Klaipėdos rajono savivaldybės informaciją Klaipėdos aerodromas nustatyta tvarka patvirtintos SAZ neturi, todėl juridiškai SAZ nėra.

  37. LIETUVOS RESPUBLIKOSCIVILINIS KODEKSAS (Žin., 2000, Nr. 74-2262) • 4.37 straipsnis. Nuosavybės teisės sąvoka • 1. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. • 2. Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises. • 4.39 straipsnis. Nuosavybės teisės apribojimas • 1. Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. • 2. Kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota.

  38. Dieve, kiek dar nepadaryta, ir dar kiek daug numatoma nepadaryti...