Baud iamoji teise specialioji dalis Nusikaltimai ir baud iamieji nusi engimai finansu sistemai. 2 dalis BK 219-223 str - PowerPoint PPT Presentation

slide1 n.
Skip this Video
Loading SlideShow in 5 Seconds..
Baud iamoji teise specialioji dalis Nusikaltimai ir baud iamieji nusi engimai finansu sistemai. 2 dalis BK 219-223 str PowerPoint Presentation
Baud iamoji teise specialioji dalis Nusikaltimai ir baud iamieji nusi engimai finansu sistemai. 2 dalis BK 219-223 str

play fullscreen
1 / 47
Download
Download Presentation

Baud iamoji teise specialioji dalis Nusikaltimai ir baud iamieji nusi engimai finansu sistemai. 2 dalis BK 219-223 str

Presentation Transcript

  1. This presentation will probably involve audience discussion, which will create action items. Use PowerPoint to keep track of these action items during your presentation • In Slide Show, click on the right mouse button • Select “Meeting Minder” • Select the “Action Items” tab • Type in action items as they come up • Click OK to dismiss this box • This will automatically create an Action Item slide at the end of your presentation with your points entered. Baudžiamoji teisė (specialioji dalis)Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai. 2 dalis (BK 219-223 str.) Docentas dr. Oleg Fedosiuk Olfed@mruni.lt

  2. Mokesčių nesumokėjimas(BK 219 str.)Objektyvieji požymiai: • Įstatymo saugoma vertybė – centralizuotų valstybės fondų formavimo (mokesčių surinkimo) procesai • Dalykas: valstybės nustatyti įvairūs mokesčiai • Aplinkybė - valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius • Veika - pagal deklaraciją, ataskaitą ar kitą dokumentą apskaičiuotų mokesčių nesumokėjimas laiku - per priminime nustatytą laiką • Specialieji subjekto požymiai: juo gali būti • fiziniai asmenys, turintys prievolę apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokestį • juridinio asmens vadovai ir už finansų apskaitą atsakingi darbuotojai. • аtsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.

  3. Mokesčiai kaip BK 219 str. numatyto nusikaltimo dalykas • BK 219 str. numatyto nusikaltimo dalyku yra valstybės nustatyti mokesčiai, kuriuos apskaičiuoja mokesčių mokėtojas ir pateikia atitinkamą dokumentą (deklaraciją, ataskaitą ar kitą dokumentą) valstybės įgaliotai institucijai. • BK 219 str. numatytos veikos aiškinimo požiūriu svarbu nustatyti, kokius mokesčius apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka juridiniai asmenys ir kokius – fiziniai asmenys.

  4. Mokesčiai, kuriuos apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka juridiniai asmenys • Pelno mokestis, socialinis mokestis, pridėtinės vertės mokestis, gyventojų pajamų mokestis, akcizai, pelno mokestis prie pajamų šaltinio, mokestis už aplinkos teršimą, nekilnojamojo turto mokestis ir kai kurie kiti • šie mokesčiai apskaičiuojami pagal deklaracijas, kurias juridinis asmuo teikia Valstybinei mokesčių inspekcijai • Valstybinio socialinio draudimo įmokos • šios įmokos apskaičiuojamos finansinėje ataskaitoje, kuri pateikiama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai(SODRA)

  5. Mokesčiai, kuriuos sumoka fiziniai asmenys • Gyventojų pajamų mokestis (GPM) • Fiziniai asmenys GPM apskaičiuoja ir sumoka patys tik tuo atveju, kai už juos tai neprivalo padaryti juridiniai asmenys(pvz., fiziniai asmenys, besiverčiantys individualia veikla, ūkininkai, gaminantys žemės ūkio produkciją, asmenys, parduodantys turtą, kurio vertė viršija GPM įstatymo nustatytą sumą ir t.t.) • Pridėtinės vertės mokestis (PVM) • Fiziniai asmenys PVM apskaičiuoja ir sumoka tik tuo atveju, kai jie pagal įstatymą privalo registruotis PVM mokėtojais ir kai kuriais kitais atvejais

  6. Mokesčiai, kuriuos sumoka fiziniai asmenys - 2 • Žemės mokestis • ŽM apskaičiuoja ir jo deklaraciją mokėtojams pateikia teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos • Privalomojo sveikatos draudimo įmokos • PSDĮ apskaičiuoja ir sumoka individualių įmonių savininkai, asmenys, besiverčiantys veikla pagal verslo liudijimus, ūkininkai ir kai kurie kiti fiziniai asmenys. • Valstybinio socialinio draudimo įmokos • VSDĮ apskaičiuoja ir sumoka individualių įmonių savininkai, advokatai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kai kurie kiti fiziniai asmenys.

  7. Baudžiamoji atsakomybė galima tik tuo atveju, kai asmuo turėjo galimybę sumokėti mokesčius LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 18 punktas: • BK 219 straipsnio dispozicija (skirtingai negu 1961 m. BK 325 straipsnis) baudžiamosios atsakomybės už mokesčių nesumokėjimą nesieja su mokesčio mokėtojo mokumu, tačiau teismai turi išsiaiškinti, ar iki nusikalstamos veikos padarymo mokesčių mokėtojas buvo mokus ir turėjo realią galimybę įvykdyti įstatymo nustatytą pareigą, t. y. sumokėti mokesčius. • Jei mokesčių mokėtojas iki nusikalstamos veikos padarymo buvo nemokus, jis pagal BK 219 straipsnį neatsako, nes baudžiamoji atsakomybė jam iškilti negali (BK 2 straipsnio 3 dalis). • Tačiau, jeigu mokesčių mokėtojas tapo nemokus nusikalstamos veikos padarymo metu arba po jos padarymo, tada mokesčio mokėtojo mokumas neturi reikšmės jo nusikalstamai veikai kvalifikuoti.

  8. Nusikaltimo baigtumas LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 19 punktas: • BK 219 straipsnyje 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika laikoma baigta, kai asmuo po to, kai gavo įgaliotos valstybinės institucijos priminimą apie pareigą sumokėti mokesčius, iki nustatyto termino jos neįvykdė. Baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad valstybės įgaliota institucija priminimą mokesčių mokėtojuiįteiktųbentvieną kartą. • Mokesčių administratorius priminime sumokėti mokesčius turi nurodyti terminą, iki kada nurodytas mokestinis įsiskolinimas turi būti sumokėtas.

  9. Mokesčių nesumokėjimo (BK 219 str.)Subjektyvieji požymiai: • Pakaltinamumas, tiesioginė tyčia. • Tyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas: • suvokia, kad jis ar kitas įgaliotas asmuo pateikė deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pagal juos privalu laiku sumokėti mokesčius, • suvokia, kad jam buvo įteiktas valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius ir nurodytas terminas, iki kada juos sumokėti, • sąmoningai susilaiko nuo prievolės vykdymo

  10. Baudžiamoji atsakomybė už mokesčių nesumokėjimą atsiranda net ir tais atvejais, kai mokesčių administratorius ne ginčo tvarka išieško įsiskolinimą LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 33 punktas: • Baudžiamosiose bylose, kuriose kaltininkas yra mokesčių administravimo teisinio santykio subjektas, t. y. mokesčių mokėtojas, ir turtinė žala valstybei buvo padaryta ... nusikalstamomis veikomis nesumokėjus mokesčių, tokios žalos atlyginimas išsprendžiamas ne ginčo tvarka, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu. Tais atvejais, kai tokia žala negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tai valstybei atstovaujanti institucija, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį.

  11. BK 219 str. 2 dalis numato kvalifikuotą mokesčių nesumokėjimo sudėtį • Kai asmuo nesumokėjo jam apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių

  12. BK 219 str. 3 dalis numato mokesčių nesumokėjimo baudžiamojo nusižengimo sudėtį • Kai asmuo nesumokėjo jam apskaičiuotų ne daugiau kaip 10 MGL dydžio mokesčių

  13. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 str.) Objektyvieji požymiai: • Įstatymo saugoma vertybė – centralizuotų valstybės fondų formavimo (mokesčių surinkimo) procesai • Veika – dviejų požymių visuma: • 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą; • 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai (VMI, SODRAI) • Specialieji subjekto požymiai: juo gali būti • fiziniai asmenys, turintys prievolę deklaruoti pajamas ir turtą • juridinio asmens vadovai ir už finansų apskaitą atsakingi darbuotojai. • atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.

  14. Neteisingų duomenų turinys • Duomenų neteisingumas gali pasireikšti realių pajamų, turimo turto vertės, sudarytų sandorių kainos sumažinimu ir pan. • Svarbu, kad neteisingų duomenų pateikimas galėtų rodyti prievolės mokėti mokestį nebuvimą arba prievolę sumokėti mažesnį nei priklauso mokestį • Jeigu duomenų neteisingumas pasireiškia pajamų ir turto padidinimu, tokia veika greičiausiai būtų susijusi su siekiu legalizuoti neaiškios kilmės pinigus ir turtą. Įrodžius pinigų ar turto nusikalstamą kilmę, taikytinas BK 216 str.

  15. Nusikaltimo baigtumas LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 19 punktas: • Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai.

  16. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 str.) Subjektyvieji požymiai: • Pakaltinamumas, tiesioginė tyčia, tikslas. • Tyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas: • Asmuo suvokė, kad jis pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, • ir to norėjo. • Būtinas požymis yra ir tikslas išvengti mokesčių

  17. BK 220 str. 2 dalis numato neteisingų duomenų pateikimo baudžiamojo nusižengimo sudėtį • Kai asmuo siekė išvengti mokesčių, kurių suma neviršijo 10 MGL

  18. Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimo baudžiamojo nusižengimo sudėtis (BK 221 str. 1 d.)Objektyvieji požymiai: • Įstatymo saugoma vertybė – finansų sistemos stabilumas, centralizuotų valstybės fondų formavimo(mokesčių surinkimo) procesai • Aplinkybė - valstybės įgaliota institucija (VMI, SODRA, valstybės įmonė “Registrų centras”.) priminė apie pareigą pateikti deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą apie asmens pajamas, pelną ar turtą • Veika – tokios deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą nepateikimas per priminime nustatytą laiką • Specialieji subjekto požymiai: juo gali būti • fiziniai asmenys, turintys prievolę deklaruoti pajamas ir turtą • juridinio asmens vadovai ir už finansų apskaitą atsakingi darbuotojai. • atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.

  19. Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimo baudžiamojo nusižengimo sudėtis (BK 221 str. 1 d.) Subjektyvieji požymiai: • Pakaltinamumas, tiesioginė tyčia. • Tyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas: • suvokė, kad jis ar kitas įgaliotas asmuo nepateikė deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie pajamas, pelną ar turtą valstybės įgaliotai institucijai ir kad tokį dokumentą privalu pateikti, • suvokė, kad jam buvo įteiktas valstybės įgaliotos institucijos raštiškas priminimas apie pareigą pateikti minėtą dokumentą ir nurodytas terminas, iki kada tai reikia padaryti, • sąmoningai susilaikė nuo šios pareigos vykdymo per nustatytą terminą (norėjo taip pasielgti)

  20. BK 221 str. 2 dalis numato kvalifikuotą deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimo sudėtį • Kai asmuo siekė išvengti daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių ar kitokių įmokų

  21. Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.) Objektyvieji požymiai: • Įstatymo saugoma vertybė – centralizuotų valstybės fondų formavimo (mokesčių surinkimo) procesai • Alternatyvios veikos: • apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas; • buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas, sunaikinimas, sugadinimas. • Padariniai - negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros • Priežastinis ryšis tarp veikos ir padarinių • Specialieji subjekto požymiai: juo gali būti • asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius. • Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.

  22. Buhalterinės apskaitos samprata LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 23 punktas: • Buhalterinė apskaita BK 222, 223 straipsnių prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). • Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.

  23. Apskaitos dokumento samprata LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 23 punktas: • Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). • Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 2 punktas).

  24. Apskaitos dokumentai • sąskaita-faktūra, • PVM sąskaita-faktūra, • kasos pajamų orderis, • kasos išlaidų orderis, • pinigų priėmimo (mokėjimo) kvitas, • kasos aparato kvitas, • mokėjimo pavedimas, • krovinio važtaraščiai, • produkcijos gamybai sunaudotų žaliavų ataskaita, • darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, • Įvairūs aktai, kortelės, aprašai, apyskaitos, registrai ir kt.

  25. Apgaulingas apskaitos tvarkymas kaip veika LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 25 punktas: • Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

  26. Apskaitos dokumentų paslėpimas, sunaikinimas, sugadinimas LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 25 punktas: • Apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. • Apskaitos dokumentų sunaikinimas – tai toks fizinis, cheminis, elektromagnetinis dokumento poveikis, kai neįmanoma atkurti jo turinio. • Apskaitos dokumentų sugadinimas – tai veiksmai, kuriais sunaikinama dalis buhalterinės apskaitos dokumento (pvz., užpilama cheminiu reaktyvu, išplėšiama, ir pan.).

  27. Padariniai kaip būtinas požymis LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 28 punktas: • Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 ir 223 straipsnius atsiranda tik tuo atveju, kai iš straipsnių dispozicijose išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. • Šių nusikalstamų veikų padariniai yra alternatyvūs, todėl teismų procesiniuose dokumentuose (nuosprendžiuose ar baudžiamuosiuose įsakymuose) turėtų būti nurodomi ne visi įstatyme išvardyti padariniai, o tik tam atvejui nustatyti.

  28. Padariniai kaip būtinas požymis - 2 LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 28 punktas: • Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnį 18 punktą asmens turtas – tai materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos. • Asmens nuosavas kapitalas – subjekto turto dalis, likusi iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus kreditoriams. • Asmens įsipareigojimai – tai skoliniai įsipareigojimai kreditoriams, skolų apimtis, mastas, jų pobūdis, kreditorių tinklas ir pan. • Įsipareigojimų struktūra – informacija apie kreditorius, t. y. kokiems asmenims skolininkas yra įsipareigojęs.

  29. Padariniai kaip būtinas požymis - 3 LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 28 punktas: • Apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonėms dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama – ekspertizė.

  30. Padariniai kaip administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo kriterijus LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 32 punktas: • Už apgaulingą ir aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą nustatyta ir baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222, 223 straipsnius, ir administracinė atsakomybė pagal ATPK 173-1 straipsnį. Baudžiamąją atsakomybę už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo administracinės atsakomybės atriboja tai, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtinos pasekmės, nurodytos BK 222 ir 223 straipsnių dispozicijose, t. y. negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. ATPK 173-1 straipsnio 1 dalyje jokių pasekmių nereikalaujama. Administracinei atsakomybei kilti pakanka apskaitos taisyklių pažeidimo fakto.

  31. Apgaulingos apskaitos subjekto požymiai LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 29 punktas: • Apgaulingo ir aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo.

  32. Apgaulingos apskaitos subjekto požymiai - 2 LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 29 punktas: • Jei nusikalstamai aplaidžiai buhalterinę apskaitą tvarko kitas asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu, tai pagal BK 223 straipsnį atsako ūkio subjekto vadovas. • Kai asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, buhalterinę apskaitą tvarko apgaulingai, jis atsakys tik už nusikaltimus, kuriuos siekia padaryti apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas atsako tik už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Jeigu minėtas asmuo apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą susitaręs su ūkio subjekto vadovu, abu atsako pagal BK 222 straipsnį.

  33. Apgaulingos apskaitos subjekto požymiai - 3 LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 30 punktas: • Jei ūkio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą, tai už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako tik ūkio subjekto vadovas. • Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad ūkio subjekto vadovas – ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens administracijos vadovas, neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens ir ūkio subjekto, kuris neturi administracijos vadovo, savininkas. Iš šio įstatymo analizės darytina išvada, kad už nusikalstamą buhalterinės apskaitos tvarkymą taip pat atsako individualios įmonės vadovas, gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla, ūkininkas arba ūkininko partneriai.

  34. Apgaulingos apskaitos subjekto požymiai - 4 LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 30 punktas: • Tais atvejais, kai ūkio subjekto vadovas nėra paskirtas įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka (pvz., įmonės akcininkų sprendimu buvęs vadovas iš einamų pareigų atleistas, o naujas vadovas nepaskirtas), asmuo, neįteisinęs savo veiklos, nusprendęs vykdyti įmonės ūkinę komercinę veiklą ir realiai ją vykdęs, jei tuo metu buvo nusikalstamai tvarkoma buhalterinė apskaita, pripažintinas nusikaltimų, nustatytų BK 222, 223 straipsniuose, subjektu.

  35. Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)Subjektyvieji požymiai: • Pakaltinamumas, tiesioginė tyčia. • Tyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas: • suvokė, kad jis tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, • numatė, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, • šių padarinių norėjo

  36. Apgaulingo apskaitos tvarkymo normos santykis su kitų nusikalstamų veikų normomis LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 31 punktas: • Tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtą apskaitą suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos, dokumentai, veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnį ir BK 300 straipsnio atitinkamą dalį kaip ideali nusikaltimų sutaptis. • Jei apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą padaromos ir kitos nusikalstamos veikos (pvz., sukčiavimas, turto pasisavinimas ir pan.), visos jos kvalifikuojamos kaip sutaptis pagal BK 222 straipsnį ir atitinkamus kitus BK straipsnius.

  37. Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.)Objektyvieji požymiai: • Įstatymo saugoma vertybė – centralizuotų valstybės fondų formavimo (mokesčių surinkimo) procesai • Alternatyvios veikos: • buhalterinės apskaitos netvarkymas, • aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, • buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas nustatytą laiką. • Padariniai - negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros • Priežastinis ryšis tarp veikos ir padarinių • Specialieji subjekto požymiai: juo gali būti • asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius. • Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.

  38. Buhalterinės apskaitos netvarkymas kaip veika: LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 27 punktas: • Buhalterinės apskaitos netvarkymas – tai norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, visiškas nevykdymas (pvz., ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neregistravimas ir pan.).

  39. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas kaip veika: LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 27 punktas: • Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas. Pavyzdžiui,nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan. • Kvalifikuojant veiką pagal BK 223 straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus, kurių nuostatas kaltininkas pažeidė ar jų nesilaikė aplaidžiai tvarkydamas apskaitą.

  40. Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas kaip veika: LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 27 punktas: • Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. • Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir po jo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų.

  41. Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas kaip veika - 2 • Logiškai mąstant, apskaitos dokumentų nesaugojimo požymis iš esmės reiškia jų neišsaugojimą. Tik neišsaugojus dokumentą, gali kilti BK 223 str. numatyto nusikaltimo padariniai. Jeigu dokumentas išliko ir gali būti pateiktas patikrinimui – nėra ir nusikaltimo požymių

  42. Aplaidaus apskaitos tvarkymo padariniai • Aplaidaus apskaitos tvarkymo padariniai tokie patys kaip ir apgaulingo apskaitos tvarkymo atveju

  43. Nenustačius padarinių, vien tik buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas nelaikomas nusikalstamu: Ištrauka iš LAT 2006 m. balandžio 25 d. kasacinės nutarties b/b Nr. 2K–329/2006: • BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodomi alternatyvūs padariniai, kurie gali kilti kaltininkui atlikus vieną iš dispozicijoje nurodytų veikų. Reiškiant įtarimą, kaltinimą bei nuosprendžiu pripažįstant kaltinamąjį padarius BK 223 straipsnyje numatytą nusikaltimą, turi būti konkrečiai nurodoma, kokius padarinius sukėlė kaltinamojo padaryta veika. Nagrinėjamoje byloje tai nebuvo padaryta – kaltinamajame akte nurodyta, kad V. P. neišsaugojo dokumentų, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros 2001–2002 metais. Iš tokios kaltinimo formuluotės akivaizdu, kad prokuroras kaltinamąjį aktą surašė konkrečiai neišsiaiškinęs, kokius padarinius sukėlė dokumentų neišsaugojimas. Nesukonkretinus atsiradusių padarinių, nebuvo pagrindo teigti, kad V. P. padarė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

  44. Aplaidaus apskaitos tvarkymo subjekto požymiai • Taikant BK 223 str., pagal požymius “Buhalterinės apskaitos netvarkymas” ir “Aplaidus apskaitos tvarkymas” atsako tokie patys asmenys kaip ir apgaulingo apskaitos tvarkymo atveju. • Pagal požymį “Apskaitos dokumentų nesaugojimas” atsako ūkio subjekto vadovas.

  45. Aplaidaus apskaitos tvarkymo kaltės problema • Pagal aplaidaus apskaitos tvarkymo normos logiką, šiam nusikaltimui turėtų būti būdinga neatsargi kaltė, tačiau dėl nežinomų priežasčių BK 223 straipsnyje nėra nuorodos, kad šiam nusikaltimui gali būti būdinga neatsargi kaltė. • Turbūt dėl šios priežasties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime nėra paaiškinta, kokia kaltė būdinga šiam nusikaltimui. • Esant tokiai situacijai, darytina išvada, kad aplaidus apskaitos tvarkymas – tai tyčinis nusikaltimas. Taip aiškinant subjektyviuosius šio nusikaltimo požymius, kriterijumi, skiriančiu aplaidų ir apgaulingą apskaitos tvarkymą, laikytina tai, kad apgaulingas apskaitos tvarkymas galimas tik tiesiogine tyčia, o aplaidus – tiek tiesiogine tyčia (dėl apskaitos netvarkymo ir dokumentų nesaugojimo), tiek ir netiesiogine tyčia (dėl apskaitos netvarkymo, dokumentų nesaugojimo ir netinkamo tvarkymo)

  46. Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.) Subjektyvieji požymiai: • Pakaltinamumas, tiesioginė arba netiesiogine tyčia • Tiesioginės tyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas: • suvokė, kad netvarkė apskaitos arba nesaugojo apskaitos dokumentų, • numatė, kad dėl to gali būti visiškai ar iš dalies neįmanoma nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, • šių padarinių norėjo • Netiesioginės tyčiosturinį sudaro tai, kad kaltininkas : • suvokė, kad netvarkė apskaitos arba netinkamai ją tvarkė (pažeidžiant reikalavimus) arba nesaugojo apskaitos dokumentų, • numatė, kad dėl to gali kilti anksčiau minėti padariniai, • nors šių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti

  47. Esant neatsargumui, taikoma administracinė atsakomybė • Pasitikėjimas reiškia tai, kad kaltininkas: • suprato, kad netvarkydamas apskaitos ar tvarkydamas ją ar nesaugodamas apskaitos dokumentų pažeidinėja teisės aktus, reglamentuojančius apskaitos tvarkymą, • numatė, kad dėl to gali būti visiškai ar iš dalies neįmanoma nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, • lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti • Nerūpestingumas reiškia tai, kad kaltininkas: • nesuprato, kad netvarkydamas apskaitos ar tvarkydamas ją ar nesaugodamas apskaitos dokumentų pažeidinėja teisės aktus, reglamentuojančius apskaitos tvarkymą, • nenumatė dėl to galinčių padarinių, • nors galėjo ir turėjo tai suprasti ir numatyti.